• Alternatyvi mokymosi erdvė kaip vertinimo priemonė

Remiantis dabartiniais Europos Sąjungos duomenimis ir „Futures Designed“ partnerių surinktais atvejų tyrimais, buvo prieita prie išvados, kad išsamios erdvinės analizės įrankis yra būtinas.

Erdvinės analizės įrankis sukurtas kaip išsamus gidas asmenims, švietimo organizacijoms ir kultūros įstaigoms, norinčioms pradėti kurti ir įgyvendinti alternatyvias mokymosi erdves menų ir dizaino švietimo srityje, atsižvelgiant į Naujojo Europinio Bauhauzo (NEB) vertybes. Siekiant užtikrinti, kad jos būtų veiksmingos, įtraukios ir pažangios, šios erdvės vertinamos pagal penkis pagrindinius kriterijus.

Vertinant alternatyvią mokymosi erdvę naudotojams labai svarbu suprasti, kokią mokymosi veiklą jie planuoja šioje vietoje vykdyti. Nors erdvinės analizės įrankio  pateikti kriterijai apima pagrindinius aspektus, ypač tuos, kurie atitinka Naujojo Europinio Bauhauzo (NEB) vertybes, naudotojai turi atsižvelgti į erdvės pobūdį, susijusį su jų tikslais. Pavyzdžiui pasirinkti mišką skaitmeninių priemonių mokymui gali būti neidealu. Erdvė gali būti fizinio, skaitmeninio ar mišraus formato ir turėtų atitikti mokymosi tikslus, užtikrinant, kad tiek bendra mokymosi aplinka, tiek numatoma veikla būtų suderinama.

Priemonė veikia naudojant balų sistemą, pagrįstą penkiais kriterijais, kurie yra šie:

• fizinė aplinka
• švietimo ištekliai ir veiklos rezultatai
• aplinkos tvarumas
• pedagoginiai aspektai
• bendruomenės ir socialiniai aspektai.

Pagal kiekvieną kriterijų naudotojų prašoma įvertinti konkrečias mokymosi erdvės savybes, pavyzdžiui, prieinamumą, įsitraukimą ir tvarumą. Atsakymai paprastai vertinami pagal skalę, kurioje kiekvienas aspektas vertinamas pagal jo efektyvumą arba esamą situaciją. Bendras balų skaičius parodo vertinimą, kaip erdvė atitinka įtraukios, novatoriškos ir tvarios mokymosi aplinkos kūrimo tikslus. Erdvės laikomos tinkamomis, jei jos įvertintos 60 ar daugiau balų.