Siekdama susieti Europos ekologinį susitarimą su mūsų gyvenamosiomis erdvėmis ir patirtimi, ES pradėjo iniciatyvą „Naujasis Europos Bauhauzas“ (NEB). Šia iniciatyva skatinamas naujas gyvenimo būdas, kuriame tvarumas dera su stiliumi, taip spartinant ekologinių idėjų įgyvendinimą įvairiuose mūsų ekonomikos sektoriuose ir visuomenėje. Iš esmės NEB išreiškia ES siekį kurti gražias, tvarias ir įtraukias vietas, produktus ir gyvenimo būdus, atskleidžiant aplinkosaugos permainų naudą per apčiuopiamą patirtį vietos lygmeniu, kad pagerėtų mūsų kasdienis gyvenimas.
Istoriškai Bauhauzas buvo įkurtas 1919 m., kai prasidėjo permainos, subūrusios menininkus, dizainerius, architektus ir amatininkus. Šis tarpdisciplininis požiūris labai reikalingas sprendžiant šių laikų iššūkius, kai vėl susiduriame su reikšmingomis permainomis. NEB vadovaujasi trimis pagrindinėmis neatsiejamomis vertybėmis: aplinkos tvarumu, apimančiu klimato kaitos problemas, žiedinės ekonomikos principus, nulinę taršą ir biologinę įvairovę, estetika, patirties kokybe ir stiliumi, neapsiribojančiu funkcionalumu ir įtraukimu, vertinančiu įvairovę, lygybę visiems, prieinamumą ir įperkamumą. Tuo pačiu metu, vykdant bendrą NEB projekto procesą, išryškėja trys pagrindiniai principai: pasaulinės ir vietinės dimensijos derinimas, dalyvavimas ir tarpdiscipliniškumas.
Tai, kas paminėta anksčiau nurodo, kad, šis perėjimas prie tvarumo, ekologiškų ir skaitmeninių permainų sukuria naują meno ir dizaino švietimo poreikį, nes šiandieniniai absolventai bus tie, kurie palengvins ir tęs šią viziją, susijusią su siekiu kurti gražias, tvarias ir įtraukias vietas, produktus ir gyvenimo būdą.
Dabartiniai specialistai turi kelti savo kompetencijas ir persikvalifikuoti, kad užtikrintų įsidarbinimo ir karjeros galimybes, taip pat užtikrinti, kad mūsų ateities kūrybinės ir kultūrinės industrijos būtų aprūpintos įgūdžiais, reikalingais žaliojo kurso ir vėlesnių laikotarpių poreikiams. Be to, būtina, kad dabartinių studentų ir pedagogų kompetencijos taip pat atitiktų ekologinių permainų poreikius ir reikalavimus.
Dėl staigios skaitmenizacijos, kurią patyrė meno ir dizaino disciplinos per Covid-19 pandemiją, ištirtos internetinio ir hibridinio mokymosi scenarijų galimybės kūrybiniame sektoriuje tiek dabartiniams studentams, tiek dirbantiems specialistams. Dizaino studija nebegali būti laikoma vienintele mokymosi erdve, reikėtų priimti lankstesnį ir hibridinį mokymo modelį, vykstantį įvairiose aplinkose. Vadovaujantis NEB, taip pat turėtų būti naudojamos įvairios alternatyvios mokymosi erdvės (žaliosios erdvės, tarpdisciplininės erdvės, internetinės erdvės ir t. t.).
Alternatyvios mokymosi erdvės, kuriose vyksta mikrokredencialų kursai, taip pat gali būti naudingos bendram projektavimui, tarpdisciplininiams projektams ir vietoms, kuriose galima susitikti, diskutuoti ir demonstruoti NEB idėjas. Šie pokyčiai suteikia galimybių ne tik dabartiniams studentams, bet ir lanksčių bei lengvai pasiekiamų sprendimų, dirbantiems specialistams, norintiems kelti kompetencijas ar persikvalifikuoti.
Tokios mokymo programų plėtros galimybės, siūlančios trumpesnių mikrokrediencialų kursų su mažesniu ECTS (kreditų) skaičiumi naudojimas meno ir dizaino aukštosiose mokyklose, gali paskatinti dabartinių aukštojo mokslo laipsnių švietimo struktūros plėtrą, leidžiančią studentams rinktis didesnį skaičių mažesnio krūvio kursų, dėl kurių jie įgytų daugiau įgūdžių, palyginti su dabartiniais daug ECTS (kreditų) turinčiais meno ir laisvai pasirenkamaisiais dalykais. Mažesnės apimties mokymosi galimybės, palyginti su tradicinėmis, sparčiai plėtojamos visoje Europoje, todėl tai yra labai patrauklus būdas įgyti naujų įgūdžių ir tobulinti jau turimus.
